Pavargusios mintys
Žodžiai į netikrumo kiautą įsirango.
Mintys – parudusioj samanoj pabirusios –
skverbiasi į visagalę Tylą kaip medis,
šaknis leidžiantis į akmenį,
nerandantis properšos žemės drėgmei sugerti.
– – – – –
Balti žodžiai ir akmenį prakalbina.
Švarūs žodžiai į sielą kaip uolą
tamsiais ratilais sugrįžta.