Ir nulydės kažką tik paskutiniais žodžiais,
Ir pasipils iš paskos akmenų kruša –
Matyt, kad buvo, o gal tiktai atrodė
Didžiulis nusidėjėlis, bet vėl ištarsiu – ša.
Tylėk, nors mesi tu į jį pagiežos žvilgsnį,
Tai jis, kartosi, negandų mūs priežastis,
O jį raudonis vėl ir vėl nutvilkys,
Ir nebegrįš būta ramybė, nebegrįš.
Nebyliai rėks vien ir dejuos jis susigūžęs –
Kaltė kaltė, matyt, per didelė ir per sunki,
Sugrįš į savo lizdą baltas gužas,
O tu, vienatve, tiktai trupinius akimirkų renki...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-04-26 13:11:49
Jausmingos eilės, pereinančios per širdies filtrus.
Akmenų dundesys ilgam išlieka atmintyje.
Kaltė yra abstraktus jausmas kurią įvardinti labai sunku.
Gužas yra šviesos ir tamsos paukštis. Baltos plunksnos - šviesa, juodos - tamsa.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2019-04-26 12:34:25
Prasmingos mintys.