Vėjas sušaldė mano mintis,
Naktis apgulė širdies gėlmes.
Papilkėjęs rūkas sudaužė visas viltis.
Neregės akys jau nieko nebematys.
Pamiršau aš tavo veidą,
Sušalo prisiminimai tarp pykčių juodų.
Nejaučiau tavo buvimo,
Nors ėjai kartu.
Juodosios varnos sparnais apgaubė ausis,
Snapais iškabino akis.
Vakar švietė saulė,
Šiandien korėsi mėnulis, sunaikinęs iliuzijų pilis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Puella
Sukurta: 2006-12-07 17:37:38
Jaučiasi lyrinio subjekto tas sunkumas viduje. Eilėraštis nuoširdus, bet pasigedau šiek tiek subtilumo. Sėkmės ;)
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2006-12-07 10:07:09
„Do lampočki” tam mėnuliui...
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-12-07 09:16:57
tai daugiau jausmams tiktų.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-12-07 05:52:51
ėgi, Smilguze, nėra padėties be išeities...
Kartais paliūdėti netgi verta.
O eilėraštis, žinoma, skaudus.Bet juk ir meilė - savotiškas įvairiausių išbandymų paligonas