Santrauka:
Iš dziedulio vynmaišio
Sakai, kad muzika esu. Nejau?
Bet jeigu tu teisus ir širdyje girdi
Lengvus atodūsius akordų iš toli,
Tai, Dieve, duok mylėti dar tyliau.
Aš irgi neretai girdžiu garsus.
Tik nedrąsu sakyt, iš kur ateina jie -
Iš pilkapių. Piliakalnių. O kai kurie
Jau aprauda dar būsimus kapus.
Ir nuojautomis pradedu tikėt :
- O muzika, giliai krūtinėn įsprausta!
Esi ne skausmas ir ne džiaugsmas, tu - tyla
Ir girdim ją, kas norime girdėt.
Sakai, kad muzika esu. Nejau?
Padėk man, Dieve, dar mylėt tyliau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Puella
Sukurta: 2006-12-07 17:34:16
„Sakai, kad muzika esu. Nejau?
Padėk man, Dieve, dar mylėt tyliau.“ - ši vieta labiausiai patiko, apskritai, visas eilėraštis toks nuoširdus, puikiai nuskambantis. Šaunu :)
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2006-12-07 10:32:02
7
Septynios natos.
Trijų ketvirtinių taktas.
Tai valso šokis.
Kodėl, širdie, nebešoki?