Būties delne sutirpo laikas,
Laiko tėkmėj nuskrido žodžiai...
Nesupratai – verkei kaip vaikas –
To virsmo aidą gėrei godžiai...
Gerai, kad aidas, ne tikrovė
Apjuos vaivorykšte likimą...
Būties delnuos skambės dar juokas –
Nuo jo širdis virpėti ima.
Dar lauksiu. Dar tikėsiu laime,
Kuri ateis dar nepradingus...
Nebūna nieko juk savaime –
Tikėkim, būsime laimingi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2019-04-01 09:44:00
Viltingai, gražiai.