Būties delne sutirpo laikas,
Laiko tėkmėj nuskrido žodžiai...
Nesupratai – verkei kaip vaikas –
To virsmo aidą gėrei godžiai...
 
Gerai, kad aidas, ne tikrovė
Apjuos vaivorykšte likimą...
Būties delnuos skambės dar juokas –
Nuo jo širdis virpėti ima.
 
Dar lauksiu. Dar tikėsiu laime,
Kuri ateis dar nepradingus...
Nebūna nieko juk savaime –
Tikėkim, būsime laimingi...