Sušokom šiandien paskutinį šokį,
Jau muzika seniai nutilo.
O Tu sustoti jau nemoki
Ir salė Tave jau pamilo.

Viskam ateina savas laikas,
Viskam ateina pabaiga.
Bet Tu – berniūkštis mano paikas –
Nustot nenori nė už ką.

Iš kur energija beribė,
Iš kur tie staigūs judesiai?
Paskui tave jau driekias brydė
Ir salės aistros, žavesiai.

O tu sukiesi, nesustoji.
Ir mane visa tai jau traukia.
Kiekvieną judesį lyg pamatuoji,
Bet pabaiga vis vien juk laukia.

Krentu ant žemės, lyg ir užsigaunu.
Ir Tu pritūpęs meldi atleidimo.
Tai paskutinis šokis, aš iš salės maunu,
Palikdama visiems linksmų prisiminimų...