Te muzika išbraižo tylą ir nugina į
šalį pilkus dabesynus,
tegul užpildo tuštumą nebylią,
kuri ir slegia, ir ramina, ir pajunti,
kaip paukščiams kažkas pakerpa sparnus,
kažkas nematomas ir neapčiuopiamas,
lyg nugramzdintas šulinio dugne,
bet į paviršių vis išnyra, gal visko suvokimas,
gal kiek šiurkštokas, tarsi kelio žvyras,
žinojimas, kad bus pradžia ir pabaiga.
Te muzika išbraižo tylą, nuspalvina rugiagėlių žiedais
ir pakelia į aukštumas šaltų kalnynų,
gyvenimo stebuklus ir kančias.
2018-05-03
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2019-01-29 13:15:50
Muzikos galia yra stipri ir nevaldoma...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2019-01-25 14:15:41
Prasmingos eilės... Patiko.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2019-01-23 23:25:42
Muzikos ir poezijos kalbą į mūsų lūpas įdeda angelai, mes tik užrašome