Šitaip gausiai per naktį prisnigo,
Neberanda takų mūsų pėdos.
Ten, kur rudenį žvalgėmės grybų,
Eglynėliai dabar baltai rėdos.
Vėjas bijo kvėpuoti, tik stebisi –
Tokio grožio bet kas pavydėtų.
Švelniai stumteli balzganą debesį,
Saulės spinduliui paruošia vietą.
Šakos pinasi, numezga dangui
Skarą dar nematyto ažūro.
Šalty žėri smaragdai – gal brangūs?
O galbūt – pacukruoti ar sūrūs.
Šitaip gausiai per naktį prisnigo,
Kažkas bris ir išmins taką pirmas.
Per gyvenimą – vėl baltą, lygų –
Nežinia, bus tai žmonės... ar stirnos...
2019 m. sausio 22 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2019-01-25 14:09:49
Pritariu, mielos eilės:
Kažkas bris ir išmins taką pirmas.
Per gyvenimą – vėl baltą, lygų –
Nežinia, bus tai žmonės... ar stirnos...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2019-01-23 10:28:45
Puikios, nuostabios eilės