Šitaip gausiai per naktį prisnigo,
Neberanda takų mūsų pėdos.
Ten, kur rudenį žvalgėmės grybų,
Eglynėliai dabar baltai rėdos.

Vėjas bijo kvėpuoti, tik stebisi –
Tokio grožio bet kas pavydėtų.
Švelniai stumteli balzganą debesį,
Saulės spinduliui paruošia vietą.

Šakos pinasi, numezga dangui
Skarą dar nematyto ažūro.
Šalty žėri smaragdai – gal brangūs?
O galbūt – pacukruoti ar sūrūs.

Šitaip gausiai per naktį prisnigo,
Kažkas bris ir išmins taką pirmas.
Per gyvenimą – vėl baltą, lygų –
Nežinia, bus tai žmonės... ar stirnos...

2019 m. sausio 22 d.