O kokia nuostabi žiema,
Miško takas – žiemos alėja,
Apsnigtų šakų mezginys,
Dovanotas šalčio kūrėjo.
Ar kas gal suskaityti snaiges,
Kiek į žemę jųjų prikrito,
Sidabruotos, raštuotos žiemos
Labirintuos vilioja braidyti.
Pilnos akys jos tyrumos,
Ir širdis ir mintis ir krūtinė,
ir grįžti prisipildęs šviesos,
Išlaisvėjimo jausmą patyręs.
O kokia nuostabi žiema,
Baltos snaigės į atlapus krinta,
Ir ant lūpų ištirpus žiema,
Visą kūną ir sielą pagirdo.
poeta
2019-01-23 08:47:19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2019-01-25 14:06:07
Puikus žiemos vaizdinys eilėse, net pavydas aplankė, kad negali tuo gėrėtis.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2019-01-23 11:57:31
Nuostabi žmogaus ir gamtos harmonija. Ačiū.