Kas tu? Lieptelis į svajonę, kad meilė lenktųs prie širdies?
Atodūsius naktų surinkęs, kaip tu dabar, žmogau, jauties?
Prisiminimų gijom lyja – iš sapno vėl prikelk mane...
Kai žiedlapius nuo skausmo rinksiu, žydės pilnatvės lelija...
Širdy žydės... Vėl prisiminsiu kaštoną mūsų prie namų...
O laikas srūva – neištrinsiu prabėgusių žaibu dienų...
Kad neliūdėtų mūs vienatvė ir kad nestūgautų šiaurys,
Ištieski ilgesiui rankas vėl, vėl verkim jam plačiai duris...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-01-24 10:05:52
Skausmingai jausmingos eilės.
Įstrigo man į atmintį vienas girdėtas ūkiškas posakis: " Širdis ne avelė - šieno nepaduosi, todėl ją ir apninka ilgesys ir liūdesys". Atsiprašau.