Kas tu? Lieptelis į svajonę, kad meilė lenktųs prie širdies?
Atodūsius naktų surinkęs, kaip tu dabar, žmogau, jauties?
Prisiminimų gijom lyja – iš sapno vėl prikelk mane...
Kai žiedlapius nuo skausmo  rinksiu, žydės pilnatvės lelija...
Širdy žydės... Vėl prisiminsiu kaštoną mūsų prie namų...
O laikas srūva – neištrinsiu prabėgusių žaibu dienų...
Kad neliūdėtų mūs vienatvė ir kad nestūgautų šiaurys,
Ištieski ilgesiui rankas vėl, vėl verkim jam plačiai duris...