Tau rašau apie tai,
Kas įvyko šįryt manoj tolimojoj planetoj.
Ar skaitysi?
Kažin.
Planeta juk labai tolima,
O naktis dar ilga
Vienišystės košmarais kliedėti,
Kai atsakymų nėr į retorinį gailų
Už ką?
Pasiklydo viltis
Lyg nebuvusi geismo skaistykloj.
Tau rašau.
Nors tik tiek, tu krataisi ir tų trupinių.
Eikim savo keliais
Atskirai iš patirto zenito,
Nes juk aiški kryptis,
Kaip ne kartą siuntei
po velnių.
Na, o čia, pas mane,
Auštant stirnos suėjo į sodą.
Po šerkšnotas šakas
Šokinėja paukštukai maži,
Nes užklostė žiema
Lyg drobulė grumstus pilkus gruodo.
Abejoju labai,
Ar iš kiauto aš sprausiuos išlįst.
Ne, nelaukiu
Sudie,
Tu nesužeidei. Rando neliko.
Tik į gelmę dangaus
Naktimis aš mažiau bežvalgaus.
Tu – kita planeta
Ir sezonas, tikriausiai, ten kitas.
Gal ten liūdi labiau ne kas laišką parašė –
Kas gaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-01-20 19:36:53
Labai mielos ir širdingos eilės.
Jeigu rando neliko, tai išsispręs ir Judviejų problemos.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2019-01-17 14:16:37
eilės į širdį
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2019-01-17 08:20:36
...taip toli.. .kartu.ir taip arti...arti...kitoje planetoje, kur randų neliko...sugavau jaukų eiliuką... ačiū