Tau rašau apie tai,
Kas įvyko šįryt manoj tolimojoj planetoj.
Ar skaitysi? 
Kažin.
Planeta juk labai tolima,
O naktis dar ilga
Vienišystės košmarais kliedėti,
Kai atsakymų nėr į retorinį gailų Už ką? 
Pasiklydo viltis
Lyg nebuvusi geismo skaistykloj.
Tau rašau.
Nors tik tiek, tu krataisi ir tų trupinių.
Eikim savo keliais
Atskirai iš patirto zenito,
Nes juk aiški kryptis,
Kaip ne kartą siuntei po velnių.
Na, o čia, pas mane,
Auštant stirnos suėjo į sodą.
Po šerkšnotas šakas
Šokinėja paukštukai maži,
Nes užklostė žiema 
Lyg drobulė grumstus pilkus gruodo.
Abejoju labai, 
Ar iš kiauto aš sprausiuos išlįst.
Ne, nelaukiu Sudie, 
Tu nesužeidei. Rando neliko.
Tik į gelmę dangaus 
Naktimis aš mažiau bežvalgaus.
Tu – kita planeta
Ir sezonas, tikriausiai, ten kitas.
Gal ten liūdi labiau ne kas laišką parašė – 
Kas gaus.