Kai žodžiai vėl į ašarą pavirs,
Kai bus nyku širdy ir šalta,
Svarstysim vėl – kaip visada –
Tai kas dėl viso šito kaltas?
Jei smulkmenos pavirs žaibais,
Jei pamanysi, kad išdžiūvo akys,
Ramiais žingsneliais uždaryk duris
Ir eiki tyliai – nieko nepasakęs...
Mačiau, kad akys drėksta. Tu verki?
Tai kas atplukdė tavo jausmų bangą?
Duris užversiu tyliai aš – kaip tu...
Ir tyliai uždarysiu langą.
Žinau, nebūsim niekad svetimi –
Klaidas kartojame ne pirmą sykį,
Į meilės formules netilpsi tu –
Geriau atleisti, dovanot, atsiprašyti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2019-01-09 13:15:52
Sunkiai sprendžiama gyvenimiška dilema...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-01-06 14:54:26
Tikroviškos eilės.
Jūs esate tikra, kad JIS savo kaltę suvokė, jeigu jam neišdrožėte tiesiai į akis visos jo didžiosios kaltės nuo alfos iki omegos? Jeigu jis būtų suvokęs savo kaltę, manau, būtų atsiprašęs klūpėdamas ant kelių.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2019-01-05 14:26:00
Teisinga gyvenimo filosofija