Kai žodžiai vėl į ašarą pavirs,
Kai bus nyku širdy ir šalta,
Svarstysim vėl – kaip visada –
Tai kas dėl viso šito kaltas?
 
Jei smulkmenos pavirs žaibais,
Jei pamanysi, kad išdžiūvo akys,
Ramiais žingsneliais uždaryk duris
Ir eiki tyliai – nieko nepasakęs...
 
Mačiau, kad akys drėksta. Tu verki?
Tai kas atplukdė tavo jausmų bangą?
Duris užversiu tyliai aš – kaip tu...
Ir tyliai uždarysiu langą.
 
Žinau, nebūsim niekad svetimi –
Klaidas kartojame  ne pirmą  sykį,
Į meilės formules netilpsi tu –
Geriau atleisti, dovanot, atsiprašyti.