Gyvenimo geismu erdvė alsuoja,
O metai, mėnesiai į laiko skraistę krinta...
Eini, skubi, net kartais nesustoji,
Sukies kaip smagratis į labirintą...
Gyvenimo geismu pražysta dienos –
Per praeitį į lūkestį rytojaus...
Ir tu jautiesi visiškai ne vienas,
Kai džiugesio aistroj diena kvatojas.
Kai metai žiedlapiais papuošia plaukus,
O tau, atrodo, niekas nesikeičia,
Gyvenimo geismu erdvė plevena,
Ir lavina jausmų tavęs nežeidžia...
Žinok, raukšlelė tavo metų turtas –
Jo juk tu niekam neparduosi...
Gyvenimo geismu širdis tuksena...
Ar geismą tą kam nors dar dovanosi?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-11-13 18:56:20
Puikios eilės...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2018-11-12 20:29:55
Svarbiausia ir yra – gyvenimo geismas
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-11-12 09:49:31
Gražios gracingos eilės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-11-11 21:30:31
Odė gyvenimui.
Manau, kad kiekvienas turėdamas tokį turtą, kaip raukšleles, jeigu kas imtų, nedvejodamas tam padovanotų.