Geismas


Gyvenimo geismu erdvė alsuoja,
O metai, mėnesiai į laiko skraistę krinta...
Eini, skubi, net kartais nesustoji,
Sukies kaip smagratis į labirintą...
Gyvenimo geismu pražysta dienos –
Per praeitį į lūkestį rytojaus...
Ir tu jautiesi visiškai ne vienas,
Kai džiugesio aistroj diena kvatojas.
Kai metai žiedlapiais papuošia plaukus,
O tau, atrodo, niekas nesikeičia,
Gyvenimo geismu erdvė plevena,
Ir lavina jausmų tavęs nežeidžia...
Žinok, raukšlelė tavo metų turtas –
Jo juk tu niekam neparduosi...
Gyvenimo geismu širdis tuksena...
Ar geismą tą kam nors dar dovanosi?
Papartis

2018-11-11 21:05:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-11-13 18:56:20

Puikios eilės...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2018-11-12 20:29:55

Svarbiausia ir yra – gyvenimo geismas

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-11-12 09:49:31

Gražios gracingos eilės.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-11-11 21:30:31

Odė gyvenimui. 
Manau, kad kiekvienas turėdamas tokį turtą, kaip raukšleles, jeigu kas imtų, nedvejodamas tam padovanotų.