Gyvenimo geismu erdvė alsuoja,
O metai, mėnesiai į laiko skraistę krinta...
Eini, skubi, net kartais nesustoji,
Sukies kaip smagratis į labirintą...
Gyvenimo geismu pražysta dienos –
Per praeitį į lūkestį rytojaus...
Ir tu jautiesi visiškai ne vienas,
Kai džiugesio aistroj diena kvatojas.
Kai metai žiedlapiais papuošia plaukus,
O tau, atrodo, niekas nesikeičia,
Gyvenimo geismu erdvė plevena,
Ir lavina jausmų tavęs nežeidžia...
Žinok, raukšlelė tavo metų turtas –
Jo juk tu niekam neparduosi...
Gyvenimo geismu širdis tuksena...
Ar geismą tą kam nors dar dovanosi?