Ruduo jau kažkelintą kartą
Klebena kiemo vartelius,
Nelaukdamas, kad juos atvertų.
Beržais nuauksinęs kelius,
Maloniai savo ranką tiesia,
Geltonais lapais apsikarstęs,
Giles ir riešutus išbarstęs:
– Priimk, priglausk, pabūkim dviese,
Nepavaryk nuo savo vartų,
Vis tiek ateisiu dar ne kartą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2018-11-30 22:19:57
Smagu rudenį minėti ir apie jį skaityti eiles... :)
Kaip smagu žinoti, kad ateis ne kartą.
Laimei privilioti neužverkim vartų...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-11-16 09:13:51
Toks gyvenimas - kas reikalinga susirenkam, o ruduo - į konteinerį...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2018-11-11 12:24:22
Nepabėgsim nuo rudens, bet ir nereikia bėgti. Jis toks gražus...
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2018-11-11 11:25:55
Ir su nelaukiamu tenka susigyventi, kad vėliau ateitų laukiamas☺ Nežinau, ar čia apie tai, bet aš taip supratau.