Ruduo jau kažkelintą kartą
Klebena  kiemo vartelius,
Nelaukdamas, kad juos atvertų.
Beržais nuauksinęs kelius,
Maloniai savo ranką tiesia,
Geltonais lapais apsikarstęs,
Giles ir riešutus išbarstęs:
– Priimk, priglausk, pabūkim dviese,
Nepavaryk nuo savo vartų,
Vis tiek ateisiu dar ne kartą.