Santrauka:
Draugei, kurios Mama prieš kelias savaites išėjo Namo...
Ir visiems ten išėjusiems...
Iš mano akių byra ašaros tavo,
Ir tavo žila dažos mano plaukai...
Vis noris galvot, kad kažkas pamelavo –
Žadėjai namo eit,
Bet tylus namai...
Nukrito jau lapai ir šakos paliečia,
Tik šakos –
Ne rankos manuosius pečius.
Ant stalo akiniai...
Puodelis aviečių,
Knyga, skirtuku padalinta perpus...
Ruduo...
Akimis tavo nužvelgiu tolį...
Dabar tu kitus pasirinkus namus...
Už molo... Už jūros...
Saulėlydžio guoly...
O čia –
Tiktai lapkričio vėjas žvarbus....
2018 m. spalio 23 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-10-31 19:08:07
Išsiskyrimo skausmas pats skaudžiausias,išėjus į amžinus namus jau negrįžtama.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-10-31 17:43:43
Jie jau ten, nežinia kokia jų ten dalia