Iš mano akių byra ašaros tavo,
Ir tavo žila dažos mano plaukai...
Vis noris galvot, kad kažkas pamelavo –
Žadėjai namo eit,
Bet tylus namai...

Nukrito jau lapai ir šakos paliečia,
Tik šakos –
Ne rankos manuosius pečius.
Ant stalo akiniai...
Puodelis aviečių,
Knyga, skirtuku padalinta perpus...

Ruduo...
Akimis tavo nužvelgiu tolį...
Dabar tu kitus pasirinkus namus...
Už molo... Už jūros...
Saulėlydžio guoly...
O čia –
Tiktai lapkričio vėjas žvarbus....

2018 m. spalio 23 d.