Tai laukiu

Tu išblaškyki nerimą. Taip laukiu,
Kada saulėtekis prakalbins rytą...
Nakties slogutį debesys aptraukę,
Žvaigždė antai sužibo nematyta...
O gal viltis čia šviečia? Gal svajonė,
Apie kurią galvojom metų metais?
Dabar gi – nerimas apniko širdis,
Taip greitai sukas mūsų laiko ratas...
Kaip karuselė lekia...  Kaip sūpynės,
Kurių sparnai laike vis skleidžias...
Jaunystė pralėkė kaip vėjas,
Žiūrėk, brandos saulelė leidžias.
Tai išsklaidykim nerimą, bičiuli,
Tą bėgsmą skubų sustabdykim,
Net nežinau, kaip žydi laiko gėlės...
Pabūkim dar abu laimingi.
Papartis

2018-10-28 16:35:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-10-29 21:09:51

Labai mielos eilės.
Labai gražus noras sustabdyti laiką, kuris niekam nepavaldus. 

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-10-29 13:36:30

Gražu ir tikra.

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2018-10-29 12:04:39

Pabūkim dar abu laimingi,
Dar šiandien, dar rytoj,
Per amžių sprindį,

Ačiū, puikios eilės