Tu išblaškyki nerimą. Taip laukiu,
Kada saulėtekis prakalbins rytą...
Nakties slogutį debesys aptraukę,
Žvaigždė antai sužibo nematyta...
O gal viltis čia šviečia? Gal svajonė,
Apie kurią galvojom metų metais?
Dabar gi – nerimas apniko širdis,
Taip greitai sukas mūsų laiko ratas...
Kaip karuselė lekia... Kaip sūpynės,
Kurių sparnai laike vis skleidžias...
Jaunystė pralėkė kaip vėjas,
Žiūrėk, brandos saulelė leidžias.
Tai išsklaidykim nerimą, bičiuli,
Tą bėgsmą skubų sustabdykim,
Net nežinau, kaip žydi laiko gėlės...
Pabūkim dar abu laimingi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-10-29 21:09:51
Labai mielos eilės.
Labai gražus noras sustabdyti laiką, kuris niekam nepavaldus.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-10-29 13:36:30
Gražu ir tikra.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-10-29 12:04:39
Pabūkim dar abu laimingi,
Dar šiandien, dar rytoj,
Per amžių sprindį,
Ačiū, puikios eilės