Vaivorykščių tiltai nutįso,
Prabudo nuskendę laivai...
Akių gilumoj nenuvyto
Mūs meilė, kurią palikai...
Ji augo, bujojo, kerojo
Ir ilgesiui tiesė rankas,
Virš žydinčio lauko pleveno
Žvaigždelė, nuleidus kasas...
Taip buvom arti... Sutrupėjo,
Išseko vilčių šuliniai,
Vaivorykščių tiltai nutįso,
Su jais galbūt tu išėjai...
Dabar jau ruduo. Vėsta dienos,
O naktys pražyla šalna,
Ieškosiu tavęs mėnesienoj
Su žvarbstančia rūko migla.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-10-21 15:20:26
Labai jautrūs ir įtaigūs žodžiai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-10-20 20:44:53
Eilės širdyje keliančios audras.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-10-20 19:30:53
Labai poetiška