Vaivorykščių tiltai nutįso,
Prabudo nuskendę laivai...
Akių gilumoj nenuvyto
Mūs meilė, kurią palikai...
Ji augo, bujojo, kerojo
Ir ilgesiui tiesė rankas,
Virš žydinčio lauko pleveno
Žvaigždelė, nuleidus kasas...
Taip buvom arti... Sutrupėjo,
Išseko vilčių šuliniai,
Vaivorykščių tiltai nutįso,
Su jais galbūt tu išėjai...
Dabar jau ruduo. Vėsta dienos,
O naktys pražyla šalna,
Ieškosiu tavęs mėnesienoj
Su žvarbstančia rūko migla.