Tarsi laukčiau žvalgaus į duris,
Lyg tikėčiaus matyt siluetą godotą tarp staktų įrėmintą,
Lyg sprangus graudulys
Geismo alkį staiga užganėdintų,
Ilgesių ilgesy šimtas rožinių – gelbstinti priemonė.
Du dalijant perpus
Jausmas plyšęs – kraujuojanti liekana.
Paribiuos daug miglos
Dės ne tvarstį ji – lašins pasūdytą tirpalą.
Išlieki man šviesa,
Kai blaškausi patekus į tunelį.
Taip veržiuos link tavęs,
Kad net pulsas konvulsiškai virpa,
Tik membranos plonos nepraplėšia ir EGO instinktų nenugali.
Tebeieškau skiemens –
Nebe žodžio –
Išsiųsti vaitojimui.
Dar žaros atsipindžiai iš po odos pažymi būtąsias glamones.
Du dalijant perpus
Lieka tiek, jog net laikas sustoja.
Ar laukimas yra įskaičiuotas
Į šią įspūdingą kelionę?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-10-17 12:05:57
Iš širdies plaukiančios eilės.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-10-16 20:00:03
Išlieki man šviesa/kai blaškausi patekus į tunelį...Įtaigu.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-10-15 17:11:09
Graudu... "kad net pulsas konvulsiškai virpa"