Po katedros skliautais aidi choralas,
Lyg paukštis gieda aukštas sopranas,
Giesmė plačiai lyg upė plaukia neša
Į platų vandenyną be kasdienybės lašo.
Kokia tauri širdis tai turi būti,
Kad muzika surinktų tokią pjūtį,
Ji sujungta su maldos žodžiais,
Lyg trokšdamas jos lauki godžiai.
Atriš supančiotas rankas ir kojas,
Šviesus ir laisvas išauš rytojus,
Tebus palaiminta vieta po Saule,
Kur Dievas ir žmogus gražiai bendrauja.
poeta
2018-10-14 23:02:57
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-10-17 11:24:53
Gražiai, taikliai sueiliuota...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-10-17 10:49:21
Gili prasmė.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-10-16 20:01:55
Tebus palaiminta vieta po Saule... Gražus troškimas ir siekis.