Pabraidymai po rudenį

Visą dieną tyliu ir galvoju,
Kur paslėpti, kad niekas nerastų.
Auksu švytintį rudenio rojų
Visą dieną tyliu ir galvoju.
Kad nevirstų į molį po kojų,
Baltas sniegas giliai neužkastų.
Visą dieną tyliu ir galvoju,
Kur paslėpti, kad niekas nerastų.

***
Vis noris aikčiot – O, dangau! –
Kiek daug aplink geltonų lapų!
Ir saulės šilumos kiek daug –
Vis noris aikčiot – O, dangau! 
Ir vėl kartoju, vėl sakau –
Mylėkim šį pasaulį trapų.
Vis noris aikčiot – O, dangau! –
Kiek daug aplink geltonų lapų!

***
Galėtum pamanyt, kad vasara,
Jei negirdėtum – paukščiai rauda.
Šilta, auksinė spalio pasaka – 
Galėtum pamanyt, kad vasara.
Lapus geltonus šakos pasupa,
O vėjas juos į glėbį gaudo.
Galėtum pamanyt, kad vasara,
Jei negirdėtum – paukščiai rauda...
Saulėlydis

2018-10-14 18:02:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-10-17 11:19:17

Puikūs rudeniu alsuojantys trioletai.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-10-17 10:24:49

Įdomūs norai ir pabraidymai po rudenį.