Pabraidymai po rudenį
Visą dieną tyliu ir galvoju,
Kur paslėpti, kad niekas nerastų.
Auksu švytintį rudenio rojų
Visą dieną tyliu ir galvoju.
Kad nevirstų į molį po kojų,
Baltas sniegas giliai neužkastų.
Visą dieną tyliu ir galvoju,
Kur paslėpti, kad niekas nerastų.
***
Vis noris aikčiot – O, dangau! –
Kiek daug aplink geltonų lapų!
Ir saulės šilumos kiek daug –
Vis noris aikčiot – O, dangau!
Ir vėl kartoju, vėl sakau –
Mylėkim šį pasaulį trapų.
Vis noris aikčiot – O, dangau! –
Kiek daug aplink geltonų lapų!
***
Galėtum pamanyt, kad vasara,
Jei negirdėtum – paukščiai rauda.
Šilta, auksinė spalio pasaka –
Galėtum pamanyt, kad vasara.
Lapus geltonus šakos pasupa,
O vėjas juos į glėbį gaudo.
Galėtum pamanyt, kad vasara,
Jei negirdėtum – paukščiai rauda...