Žvarba vis labiau
Įsivyrauja –
Vėjai plaiksto medžius
Ir debesis.
Dažni lietūs įkyriai
Taškosi.
Vėlai kėlusi saulė
Stebisi –
Ko nutilo rytmečio
Maldos?
Kur pasislėpė bitės,
Drugeliai?
Kas išbarstė į žolę
Šerkšną?
Ir kodėl toks pavargęs
Kelias,
Apsiblausę laukai
Ir sodai?..
Širdin skverbiasi nerimas
Šaltas.
Net jurginai galvas
Nukorę...
Tai ruduo... Tik ruduo čia
Kaltas!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-10-08 14:52:32
Kiekvienas metų laikas palieka žymes, bet skirtingų spalvų ir nuodemių.. Patiko.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-10-08 00:05:04
Vaizdingos eilės, įdomi minčių raiška.
Na taip, gamta rudenį padarė atpirkimo ožiu.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2018-10-07 21:25:30
Net
jurginų galvos
Nusvirę...
eilėraštis rudeniui ir man dabar patinka:)
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-10-07 11:00:15
Gaila nusvirusių jurginų galvelių, bet, deja,toks gamtos dėsnis. Nebus atpildo šaltam rudeniui...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-10-05 21:25:39
Kaltas ruduo, bet jis nebaudžiamas... Gerai žodžiais nutapytas rudens paveikslas.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-10-05 20:51:22
Laikas visiems kuo šilčiau apsaikloti ir ilsėtis