Žvarba vis labiau
Įsivyrauja –
Vėjai plaiksto medžius
Ir debesis.
Dažni lietūs įkyriai
Taškosi.
Vėlai kėlusi saulė
Stebisi –
Ko nutilo rytmečio
Maldos?
Kur pasislėpė bitės,
Drugeliai?
Kas išbarstė į žolę
Šerkšną?
Ir kodėl toks pavargęs
Kelias,
Apsiblausę laukai
Ir sodai?..
Širdin skverbiasi nerimas
Šaltas.
Net jurginai galvas
Nukorę...
Tai ruduo... Tik ruduo čia
Kaltas!