Rudeninis lietus
Lyg numirusių kūnų mazgojimui,
Kai spalvingus rūbus tam raudotojui tenka nuplėšti.
Nuskaidrėja gelmė,
Apie lobį – skenduolį meluoja,
O kamaroj miglos
Nerimauja įkalintas kėkštas.
Švokščia piktas šiaurys,
Susitikęs verkmingą vakarį.
Argi brolių kova nebe nuostolius – naudą kam duos?
Šmėklos būtus jausmus
Tarsi nuodėmes kiaute uždarė.
Už langų švogždesys
Rudeninės raudos ir maldos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-10-07 23:42:12
Spalvingos eilės.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-10-07 11:07:23
Ir rauda, ir malda - viskas mūsų gyvenime dera... Taip jau Aukščiausiojo sutvarkyta, ne viskas, deja, žmogaus valioje. Gamtos dėsniams žmogaus norai neturi įtakos.