Rudeninis lietus
Lyg numirusių kūnų mazgojimui,
Kai spalvingus rūbus tam raudotojui tenka nuplėšti.
Nuskaidrėja gelmė,
Apie lobį – skenduolį meluoja,
O kamaroj miglos
Nerimauja įkalintas kėkštas.
Švokščia piktas šiaurys,
Susitikęs verkmingą vakarį.
Argi brolių kova nebe nuostolius – naudą kam duos?
Šmėklos būtus jausmus
Tarsi nuodėmes kiaute uždarė.
Už langų švogždesys
Rudeninės raudos ir maldos.