Pakvipo rudeniu


Kas sumokės už liūdesį, už gėlą?
Mačiau, kaip meldžias medžiai. Jau ruduo...
Į laiko formules netilpsim vėlei –
Pakvipo rudeniu ir žemė, ir akmuo...
Šiąnakt pradingo žemės džiaugsmas,
Paskendo mėnesiena liūdesy...
Lietaus lašai nuplovė orą,
Tu, piktas vėjau, jau čia pat esi...
Štai skrenda vienišas pageltęs lapas,
Ruduo, kleveli, drėgnas jau ruduo...
Kas nuramins tą pilką liūdesį ir gėlą?
Lietus? Gal šaltas vėjas? Gal vanduo?
Papartis

2018-10-04 21:23:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-10-08 14:44:22

Nuostabios eilės. Labai patiko.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-10-07 23:27:27

Kerinčios eilės apie rudenį.
Tačiau jeigu nebūtų rudens ir žiemos, sunku būtų įvertinti ir džiaugtis pavasariu bei vasara

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2018-10-05 21:18:26

Pakvipo rudeniu ir nulašnojo, ir pilką liūdesį įpiršo... Tikra tiesa.

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-10-05 12:50:26

Puikios eilės apie rudens liūdesį ir mūsų būsenas.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2018-10-05 11:58:08

Jau ruduo, ir nuotaikos atitinkamos, paskui - susitaikome...