Kas sumokės už liūdesį, už gėlą?
Mačiau, kaip meldžias medžiai. Jau ruduo...
Į laiko formules netilpsim vėlei –
Pakvipo rudeniu ir žemė, ir akmuo...
Šiąnakt pradingo žemės džiaugsmas,
Paskendo mėnesiena liūdesy...
Lietaus lašai nuplovė orą,
Tu, piktas vėjau, jau čia pat esi...
Štai skrenda vienišas pageltęs lapas,
Ruduo, kleveli, drėgnas jau ruduo...
Kas nuramins tą pilką liūdesį ir gėlą?
Lietus? Gal šaltas vėjas? Gal vanduo?