Nereikia grįžti atgalios,
Kur takas laiko užpustytas,
Bet žodžiai, tartum be dalios,
Net vieškeliu sugrįžta...
Ir krebžda nuodėmė sena,
Kurios ir tau neišpažinsiu:
Galbūt nutoltum nuo manęs,
Gal priartėtumei per žingsnį?..
Tikriausiai būtumei šalia,
Tikėdamas – dar moku rausti...
Ką išskaitytum akyse, –
Neklausčiau, ar nuo šito draustas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-10-07 23:13:52
Mažiausiai naudos sielai suteikia gręžiojimasis atgal į praeitį ir sudėtus taškus versti klaustukais. Kartais aplamai neverta stengtis sužinoti netgi cekavumo dėlei, prisimenant posakį: "Smalsumas pražudė katę."
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-10-07 11:08:50
Akys - sielos veidrodis. Ir be žodžių aišku, ką sako akys...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-10-05 12:52:02
kas buvo, tebūnie, nedrumsti vandens turbūt geriau.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-10-05 11:59:29
O gal vis dėlto - paklausti?