Nereikia grįžti atgalios,
Kur takas laiko užpustytas,
Bet žodžiai, tartum be dalios,
Net vieškeliu sugrįžta...

Ir krebžda nuodėmė sena,
Kurios ir tau neišpažinsiu:
Galbūt nutoltum nuo manęs,
Gal priartėtumei per žingsnį?..

Tikriausiai būtumei šalia,
Tikėdamas – dar moku rausti...
Ką išskaitytum akyse, –
Neklausčiau, ar nuo šito draustas...