Aš gėriuosi tavim, mano uoste,
Taip toli ir ilgai į tave keliavau,
Audros šėlo ir vėjas neglostė,
Bet tave, mano mielas, radau.
Kaip man gera tavajam glėby pasijusti,
Kai aplinkui tiek daug žiburių,
Aš ilsiuosi, o tu mane glostai ir klausi,
Ar jautei, kad tave aš šaukiu.
Aš žinau, bus diena, kai vėl iškeliausiu
Ir negrįšiu čionai niekada,
Bet minėsiu tave ir jausiu,
Nes tai buvo graži pabaiga.
poeta
2018-10-03 20:36:00
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-10-05 12:53:18
Viskas turi pabaigą, gražu.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-10-04 17:28:24
Prasmingos ir tikroviškas eilės. Visi mes keliaujame į savąjį uostą, tik nežinome koks pasitiks...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-10-04 15:14:24
Labai mielos eilės.
Jeigu žinote, kad iškeliausite, reiškia be reikalo įdėjote tiek pastangų toli ir ilgai keliaudama.