Aš gėriuosi tavim, mano uoste,
Taip toli ir ilgai į tave keliavau,
Audros šėlo ir vėjas neglostė,
Bet tave, mano mielas, radau.

Kaip man gera tavajam glėby pasijusti,
Kai aplinkui tiek daug žiburių,
Aš ilsiuosi, o tu mane glostai ir klausi,
Ar jautei, kad tave aš šaukiu.

Aš žinau, bus diena, kai vėl iškeliausiu
Ir negrįšiu čionai niekada,
Bet minėsiu tave ir jausiu,
Nes tai buvo graži pabaiga.