tamsoj prigęsta jonvabalių akys
puselės skylančios nakties nesusiglaudžia
išeiti iš tavęs? o kas pasakė
kad taip lengviau...
rankovėm rūkas šliaužia
apgrauždamas gyvenimo likutį
du iš dviejų – be liekanos...
o visgi
tarpupirščiuos slidus aguonų kraujas
kampučiuos lūpų lipnios laiko gijos
nebepaleidžiančios
kiaurais irklais prieš srovę
neatsiliepk
nelemta užsibūti
akimirkoj kur visą laiką griaudžia
aguonų atmintim bespalvės liūtys
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-09-29 07:58:39
Įdomus tekstas.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-09-28 12:38:54
Gilus, pilnas jausmo, puikiai.