Branduolys
suskilęs luobas
branduolį apnuogino
tą kur nešiojausi
paslėpus nuo visų
brandintą patirtim
kada skaudėjo
kai ašarų rasa
varvėjo neviltim
ir nebijau dabar
jau nebijau
to atvirumo
atmerkusi akis
šypsausi tau
nesiekiu tobulumo
jo nebūna
esu ir būsiu nuoširdi
nuo šiolei sau
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-09-28 13:51:09
Eilėse atsispindi gyvenimo tikrovė, poetės santykis su aplinka.
Nuoširdumas sau padeda gyventi. Tai sugebėjimas įžvelgti savo klaidas ir privalumus. Nuoširdumas kitiems gali iškelti iki debesų, tačiau kartais gali įstumti ir į juodą neviltį.
Ar verta siekti tobulumo, kai pasaulyje nėra nieko tobulo?
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-09-28 12:05:51
Gera mintis ir puikiai skamba.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-09-27 09:39:58
Būti nuoširdžiam - labai vertinga duotybė.