suskilęs luobas
branduolį apnuogino
tą kur nešiojausi
paslėpus nuo visų
brandintą patirtim
kada skaudėjo
kai ašarų rasa
varvėjo neviltim
ir nebijau dabar
jau nebijau
to atvirumo
atmerkusi akis
šypsausi tau
nesiekiu tobulumo
jo nebūna
esu ir būsiu nuoširdi
nuo šiolei sau