Rainio nuotykiai

Lakstė Rainis apie gryčią
Ir susižeidė netyčia
Sau kojytę dailią, mažą,
Mat užsuko prie garažo.

Ten detalių krūvos guli,
Blankiai žiba prieš mėnulį.
Jos – pabaisomis vaidenas,
O dar urzgia Sargis senas.

Retos tvoros apie sodą
Naktį baisiai jam atrodo. –
Vien kreivi šešėliai krenta,
Rainis kelio nesuranda.

Kai kojytę užsigavo,
Daktaras apibintavo.
Rainis – šlubas, pelės – drąsios
Ir tik Sargis laksto basas.
eglute7

2018-09-26 13:47:04

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2018-09-29 20:56:41

Tik tokius gražius eil. vaikams ir skaityti! Ir ašarėlė nurieda...

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2018-09-27 13:57:47

Super!

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-09-27 12:06:14

Žaismingas eil. Įdomus ir mažam, ir dideliam...

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-09-27 09:49:18

Nuotaikingas ir pamokantis eilėraštukas. Vaikučiams bus įdomi Rainio pasivaikščiojimo prie garažo istorija.