Lakstė Rainis apie gryčią
Ir susižeidė netyčia
Sau kojytę dailią, mažą,
Mat užsuko prie garažo.
Ten detalių krūvos guli,
Blankiai žiba prieš mėnulį.
Jos – pabaisomis vaidenas,
O dar urzgia Sargis senas.
Retos tvoros apie sodą
Naktį baisiai jam atrodo. –
Vien kreivi šešėliai krenta,
Rainis kelio nesuranda.
Kai kojytę užsigavo,
Daktaras apibintavo.
Rainis – šlubas, pelės – drąsios
Ir tik Sargis laksto basas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-09-29 20:56:41
Tik tokius gražius eil. vaikams ir skaityti! Ir ašarėlė nurieda...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2018-09-27 13:57:47
Super!
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-09-27 12:06:14
Žaismingas eil. Įdomus ir mažam, ir dideliam...
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-09-27 09:49:18
Nuotaikingas ir pamokantis eilėraštukas. Vaikučiams bus įdomi Rainio pasivaikščiojimo prie garažo istorija.