Ką padaryt, kad nesibaigtų
Rūkuos suvystyti rytai.
Kada krūtinėj kažkas keisto –
Lyg skausmas, trupantis saldžiai.
Ir kad aušra ilgam paliktų
Rožančių, varvantį lašais.
Šilkuos voratinklių tarp pirštų
Galėtų saulės blyksniai žaist...
Kad danguje ramiai pleventų
Balti šventųjų skalbiniai.
Ir nereikėtų slėpti rankų
Kažkur kišenėse giliai.
Sudygtų delnuose kaštonai
Nuo begalinės šilumos.
Taškuotai boružei raudonai
Nereiktų stingti nuo šalnos.
---
Ką padaryti, jei nemoku
Aš išsiskirti ir paleist...
Prie sielos lapą, tartum lopą
Glaudžiu...
Ir nieko nepakeist...
2018 m. rugsėjo 19 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-09-26 11:39:48
Labai šaunios eilės.
Jeigu meilę ir sielą tenka lopyti lapais, tai gal vis tik reikėtų laivo su raudonomis burėmis savininką paleisti, nes ne toks jau čia didelis menas arba pasistengti, kad skęstantis laivas, pasiektų Jūsų krantą.
Na, kai manęs tai neliečia, tai ir patarinėti lengva.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-09-25 15:41:56
Labai puikūs žodžiai...