Ką padaryt, kad nesibaigtų
Rūkuos suvystyti rytai.
Kada krūtinėj kažkas keisto –
Lyg skausmas, trupantis saldžiai.

Ir kad aušra ilgam paliktų
Rožančių, varvantį lašais.
Šilkuos voratinklių tarp pirštų
Galėtų saulės blyksniai žaist...

Kad danguje ramiai pleventų
Balti šventųjų skalbiniai.
Ir nereikėtų slėpti rankų
Kažkur kišenėse giliai.

Sudygtų delnuose kaštonai
Nuo begalinės šilumos.
Taškuotai boružei raudonai
Nereiktų stingti nuo šalnos.
---
Ką padaryti, jei nemoku
Aš išsiskirti ir paleist...
Prie sielos lapą, tartum lopą
Glaudžiu...
Ir nieko nepakeist...

2018 m. rugsėjo 19 d.