Nenuvyto akių gilumoj tas gerumas tylus,
Ir parklupt tam žaisme jau norėjau,
Ant ramaus debesies tik iliuzijos liks,
O širdis galbūt gūšis nuo vėjo...
Tas trapumas jausmų... Kūnas dvasios ieškos,
Ir sustings, ir apaks saulės laidos,
Liūdnas džiaugsmas nušvis, baltom lūpom kvatos
Mėnesiena sau plaukus išskleidus...
Ir pavirtus riksmu ta beveidė tyla
Nenorės man atleist, sugrąžinti...
Laikinumas pradings, o lengva tuštuma
Skausmo prasmę leis vėl prisiminti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-09-18 17:12:33
Šilti, jautrūs, šviesūs žodžiai...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-09-18 11:34:53
Puikios ir vaizdingos eilės...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-09-17 22:15:18
Skausmo prasmę leis vėl prisiminti...
Gyvenimas dalina ir skausmą, ir džiaugsmą... Brandžios jūsų eilės. Dėkui.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2018-09-17 15:46:29
Veikia rudenėjantis dangus, veikia pojūčius...Jausmingas širdies kalbėjimas, Ačiū.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-09-17 14:19:00
labai vaizdingi trapūs jausmai, iš širdies.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-09-17 12:17:01
Gilios iki skausmo mintys.
Ne visada skausmas turi prasmę. Dažnas jis būna beprasmis, sunkiai suvokiamas.