Ateis mirtis, kada gyventi noras
Didesnis bus nei buvo iki tol.
Atėjusi, užmerks akis, paims tave už rankos
Ir taps tavąja mylima nuo šiol.
Kol ji išves tave iš šio pasaulio
Ir minties vingius amžinai ištrins,
Leis paklajoti buvusiais, dažnai klaidžiais, takeliais
Ir visas tavo nuodėmes primins.
Primins ne tiktai nuodėmes – ir darbus,
Kurių ėmeisi, bet nepadarei.
Grąžins mintis prie to, nuo ko vis bėgai ar slapsteisi,
Prie tų, kam sielos vartus uždarei.
Tada, supratę atgailos svarbumą,
– Atleiskit, – šaltos lūpos pasakys.
Deja, šiuos paskutinius, galbūt, nuoširdžiausius žodžius,
Išgirs tiktai pajuodusi mirtis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-09-13 13:33:49
Įdomūs potyriai.
Mano potyriai sako ką kitą. Pirmiausia ne tik kiekvienam žmogui būna kitaip, bet ir tam pačiam kiekvieną kartą skirtingai. Mintys tada dirba, kaip sulėtintame kadre, nes jos jau nedirba. Kala tik vienas žodis "Viskas".Nieko ne gaila, viskam lieki abejingas. Gerais darbais ir tikėjimu reikia rūpintis kol dar nėra kritiškos padėties.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2018-09-10 15:06:16
O kodėl „pajuodusi“? Juk lietuvių mitologijoje mirtis balta?... Kas Ji — „mirtis“ — nežino net buvusieji už ribos ir sugrįžusieji. „Numirk iki mirties, nes paprasčiausiai tam nebus skirta laiko.“ (A. Nabokovas) Veikiau sąžinės reikalas to paklausti, o ne mirties, „paskutinio patepimo“ metu kunigui išpažinti, tiesą sakant, Ji tik šiame žodyje pasislėpusi. Neprieštarauju, poetinis vaizdinys gali būti ir toks. Mirtis, kaip ir viskas šiame pasaulyje yra individualūs, nepakartojami ir vieninteliai. Kad taip ir bus, tai tik tikėjimo klausimas, nors ir jis individualus...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-09-10 13:39:59
Tikiu, kad taip bus ir tai bus pats svarbiausias dalykas gyvenimo gale, jūs turite potyrius apie tai ,kitaip nebūtų šių eilių ir aš tą jausmą, nors netikrą esu pajautus.puikios, realios eilės.