Mėnuo, debesin įspraustas,
Jau manęs nepalydės.
Metas ilgesį iškraustyt
Iš klastūnės atminties...
Su klaidom ir be kablelių,
(Ir taisyt jau nevalia!)
Grįžta sakiniai bedaliai –
Būto laiko dovana.
Atminties patvarūs lieptai
Kartais pasupa dar vis...
Nuo savęs nėra kur slėptis –
Lai ta ašara nukris...
Būna vakarų be vėjo,
O jausmų? Kadais tikėjau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-09-13 14:02:44
Geros prasmingos eilės... Praeitis gyva tol, kol atmintis dar kartu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-09-13 12:49:55
Objektyvus sonetas.
Su klaidom ir be kablelių,
(Ir taisyt jau nevalia!)
Grįžta sakiniai bedaliai –
Būto laiko dovana.
Kartais sakiniai grįžta tie, kuriuos norėtume pamiršti visam laikui, o kartais taip norėtųsi nors šiek tiek, kai ką pataisyti. Deja, tokio trintuko pasaulyje nėra.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-09-12 10:06:07
Įtaigus sonetas...
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-09-10 20:55:28
Kokie svarbūs žmogaus gyvenime yra atminties lieptai...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2018-09-10 20:29:16
Stebiuosi kaip Jūs atsargiai, lyg paėmus už rankos, gebat nuvesti į praeitį atminties lieptais...