Mėnuo, debesin įspraustas,
Jau manęs nepalydės.
Metas ilgesį iškraustyt
Iš klastūnės atminties...

Su klaidom ir be kablelių,
(Ir taisyt jau nevalia!)
Grįžta sakiniai bedaliai –
Būto laiko dovana.

Atminties patvarūs lieptai
Kartais pasupa dar vis...
Nuo savęs nėra kur slėptis –
Lai ta ašara nukris...

Būna vakarų be vėjo,
O jausmų? Kadais tikėjau...